UAB „Javinė“ pavadinimas turi įdomią prasmę. Javinė – javų dievybė – daug kur, pvz. Vakarų Lietuvoje, vadinamoji Rugių Boba – gyvenanti javų lauke. Tai – javų lauko globėja, saugotoja nuo žalos. Nuo jos daug pareina javų derlingumas, pakūlumas bei skalsa. Ji dažniausia būdavo įsivaizduojama moteriškės pavidalo. W. Mannhardtas surinko M. Lietuvoje gerokai duomenų apie javų lauke gyvenančią dievybę. J. Brodovskio žodyne (1730) – „Jawinne“ (Javinė). M. Stryjkovskio kronikoj (1582) minima „Kruminie pradžių warpu“. Kadangi „varpų“, tai jos pobūdis greičiau reikštų javų dievybę, negu krūmų ar miško. Latviai tebeturi „krūmu mate“ (krūmų motina). Šalia Javinės, Krūminės ir Rugių Bobos minėtina dar Kupolis, Kukolis ir Kuršis.
Šita javų dievybė nebuvo viena visuotinė visiems laukams: kiekviename lauke gyvenanti vis kita, atskira, sava javų dievybė. Pjūtį bebaigiant, jai būdavo paliekama nenupjautos paskutinės saujos – tai padėkos auka. Paskutinis pėdas būdavo surišamas panašiai į moters pavidalą. Su paskutiniuoju pėdu („boba“) susiję apeigų ir būrimų. Jis iškilmingai parnešamas namo („svečias“). Čia jis apliejamas vandeniu; su juo kiekvienas truputį pašoka. Jis sodintas už skobnio. Pabaigtuvių vaišėms pjaudavo gaidį (gaidys-vaisingumo įsikūnijimas). Senovėje Javinė, ar Rugių Boba, buvo įsivaizduojama tik gera: iš jos žemdirbiai vien tik gero tepatirdavę.
Filtrai