UAB Švyturys – Utenos alus

1784 metais garbingos vokiečių pirklių šeimos atstovas Johanas Vilhelmas Rainkė (Johann Wilhelm Reincke) Frydricho priemestyje įsteigė pirmąją pramoninę alaus daryklą Klaipėdoje. Rainkės giminės herbe puikavosi jūrinis erelis – narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis papuošė ir naujos alaus daryklos emblemą bei liko „Švyturio“ herbe iki šių dienų. Puikiu skoniu ir kokybe su pirmuoju klaipėdietišku alumi varžytis galėjo tik kitas iškilus Mėmelio aludaris Teodoras Proisas (Theodor Preuss). Kartą abu vyrai susėdo prie alaus bokalo ir nusprendė, kad nėra reikalo konkuruoti ir kad galima dirbti kartu. Dvi bendrovės susijungė ir naujoji Jungtinė akcijinė alaus darykla tapo neprilygstamu lyderiu Pamario krašte.
Pirmąjį aukso medalį Klaipėdos jungtinis akcijinis bravoras iškovojo dar 1883 metais Klaipėdos amatų ir žvejybos parodoje, o 1925 metais jis buvo apdovanotas ir Klaipėdos krašto pramonės, amatų ir žemės ūkio parodoje. Tarpukariu, vadovaujant ilgamečiam alaus daryklos direktoriui ir Olandijos konsului Klaipėdoje Viljamui Falkui (Wiliam Falck) darykla išsiplėtė, buvo pastatytas modernus Mielių fabrikas. Klaipėdos akcijinį alaus bravorą visoje Lietuvoje garsino lengvas „Caramel“ alus, o taip pat bavariško, „Bock“, porterio alaus rūšys.

Po karo atstatytoje „Švyturio“ darykloje alus pradėtas virti 1946 metais. Iš pradžių jis buvo pilstomas tik į statines ir vežamas į Klaipėdos krašto barus. 1950 metais įmonėje buvo įrengta pilstymo į butelius linija, kuri, augant Klaipėdos alaus paklausai, buvo nuolatos keičiama galingesne. 1965 metais „Švyturio“ specialistai, vadovaujami vyr. inžinieriaus G. Abramčiko, sukūrė „Baltijos“ alaus receptą. Šis alus tapo „Švyturio“ gaminamo alaus grupės flagmanu. 1973 metais „Švyturys“ vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti pasterizuotą alų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys“ buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. Nuo 1995 metų pertvarkius įmonę sukurtos alaus rūšys, tapusios Klaipėdos alaus daryklos sėkmės pagrindu, kurio pagrindinis ramstis – aludarės Džuljetos Armonienės sukurtas šviesusis premium lager klasės alus „Ekstra“. Gyvas „Švyturio Ekstra“ alus pradėtas pilstyti į 30 ir 50 litrų statinaites (KEG) ir tapo populiariausiu Lietuvos baruose ir restoranuose pilstomu alumi. 1996 metais buvo pastatyta tuo metu alaus pramonėje pati moderniausia filtravimo sistema.

1999 metų pavasarį įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Danijos bendrovė „Carlsberg A/S“, viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje. Atsižvelgdamas į Lietuvos įmonės pasiekimus, Danijos investuotojas nepakeitė „Švyturio“ veiklos ir gaminamo alaus. „Carlsberg“ pasidalino savo ilgamete patirtimi, atnaujino įmonę, padidino gamybos pajėgumus, pakėlė darbuotojų kvalifikaciją. 2001 metų gruodį geriausią reputaciją turinčios „Švyturio“ ir „Utenos alaus“ daryklos susijungė į AB „Švyturys-Utenos alus“, 2003 metų vasarį reorganizuotą į UAB „Švyturys-Utenos alus“.

Raimundas Laurikėnas
Eksporto vadovas

Filtrai

Alkoholiniai gėrimai Alus