Pasaulio rinkų naujienų apžvalga: kovas – balandis

JAV uždraudė žuvies, jūros gėrybių, alkoholinių gėrimų importą iš Rusijos. Prezidentas J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą, kuriuo uždraudžiama į JAV įvežti šiuos Rusijos Federacijos kilmės produktus: žuvį, jūros gėrybes ir jų gaminius; alkoholinius gėrimus ir nepramoninius deimantus. JAV Iždo departamento užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išdavė bendrąją licenciją, pagal kurią leidžiama užbaigti esamus šių prekių importo sandorius iki kovo 25 d. Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV maisto kainų pokyčiai. Nuo 2022 m. sausio iki vasario mėnesio visų maisto produktų kainų indeksas padidėjo 1 proc., o maisto kainos buvo 7,9 proc. didesnės nei 2021 m. vasario mėn. (maisto kainos restoranuose, kavinėse per vasario mėn. augo 0,4 proc., o per metus – 6,8 proc.; maisto kainos maisto pardavimo tinkluose per vasario mėn. augo 1,4 proc., o per metus – 8,6 proc.). Prognozuojama, kad per 2022 metus abiem šioms maisto kategorijoms numatomas papildomas augimas, t.y. nuo 4,5 iki 5,5 proc. (paukštienos kainoms numatomas augimas 6-7 proc.; kiaušinių – 2,5-3,5 proc.; pieno produktų – 4-5 proc.; duonos gaminių – 3-4 proc.). JAV žemės ūkio departamento duomenys

Baltųjų rūmų pranešimai dėl apsirūpinimo maistu. Pranešime akcentuojama, kad Rusijos karas gali sutrikdyti svarbiausių žemės ūkio prekių tiekimą iš Juodosios jūros regiono, keldamas pavojų pasauliniam apsirūpinimu maistu, ypač pažeidžiamoms Artimųjų Rytų ir Afrikos gyventojų grupėms. JAV, įgyvendindamos iniciatyvą „Pamaitinti ateitį“ ir prisiimdamos įsipareigojimus dėl mitybos, per ateinančius penkerius metus skirs daugiau nei 11 mlrd. USD lėšų  sušvelninti maisto ir trąšų kainų kilimo padarinius. Iniciatyvos tikslas – padėti  apsaugoti maisto generavimo sistemas nuo makroekonominių sukrėtimų, tokių kaip Rusijos invazija. Iniciatyva  skirta remti smulkius ūkininkus, didinti produktyvumą, suteikiant galimybę naudotis patobulintomis žemės ūkio technologijomis ir žaliavomis, finansavimu ir rinkomis, gerinti žmonių prieigą prie aukštesnės kokybės ir saugesnio maisto ir t.t. JAV išlieka kaip valstybė viena iš didžiausių humanitarinės maisto ir mitybos pagalbos teikėjų visame pasaulyje. 2021 m. JAV skyrė maždaug 4,6 mlrd. USD humanitarinės pagalbos maistu. Baltųjų rūmų pranešime taip pat kalbama apie JAV sprendimus skirti daugiau nei 1 mlrd. USD vertės humanitarinės pagalbos nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje ir jo padarinių už Ukrainos ribų; papildomą 320 mln. USD paramą demokratijos ir žmogaus teisių srityse Ukrainai ir jos kaimynėms; JAV planus priimti 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Maisto prekių pardavimai el. erdvėje ir toliau auga. „Adobe“ analitikai pranešė, kad maisto prekių pirkimas internetu keičia el. prekybos mastus ir šiais metais turėtų tapti stipriausia kategorija. Tai pabrėžia skaitmeninės ekonomikos pokytį, kur greitis ir patogumas tampa tokie pat svarbūs kaip ir išlaidų taupymas. Pandemija ne tik paspartino elektroninės prekybos augimą, bet ir pakeitė tai, ką vartotojai norėjo pirkti internetu. Bendrai po dvejų pandemijos metų (nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. vasario mėn.) JAV vartotojai internete išleido 1,7 trilijono USD, t.y. 609 mlrd. USD daugiau nei dvejais ankstesniais metais. Skaičiuojama, kad 32 mlrd. USD buvo išleista daugiau vien dėl visų produktų kainų augimo. 2021 m. 41,8 proc. visos elektroninės prekybos buvo sugeneruota 3 kategorijų: maisto prekių, elektronikos ir drabužių. 2020 m. maisto prekėms internete išleista 73,7 mlrd. USD, 2021 m. – 79,2 mlrd. USD. Maisto prekės dabar yra pagrindinė internetinė kategorija, kurios, kaip tikimasi, 2022 m. pardavimas internetu viršys 85 mlrd. USD. Plačiau apie tai skaitykite čia.

(LR ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose informacija).

Prekybos centrai ir jų tiekėjai mano, kad naujas pagrindinių maisto produktų kainų kilimo etapas neišvengiamas, šį kartą dėl naujų sąlygų, susidariusių dėl karo Ukrainoje. Šis naujas etapas pratęs jau prieš Rusijos invaziją tiekėjų mažmenininkams paskelbtą 8-20 % kainų padidinimą ir tai padidins spaudimą ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Nors labiausiai infliaciją didins miltų, kukurūzų, sojos ir saulėgrąžų aliejaus produktai, prognozuojama, kad bus didesnės visų produktų kainos dėl rekordiškai išaugusių naftos, elektros energijos ir gamtinių dujų kainų ir padidėjusių gamybos ir transportavimo sąnaudų. Daugiau apie tai čia.

Prekybos centrų tinklai dėl sumažėjusių gamintojų atsargų vienas po kito pradeda įvesti apribojimus, kiek pakuočių labiausiai perkamų prekių, pvz. miltų ir saulėgrąžų aliejaus, gali nusipirkti pirkėjas. Kol kas ši priemonė taikoma tik prekybos tinklų internetinėse parduotuvėse, o sektoriaus atstovai aiškina, kad tai yra atsargumo priemonė, ypač kalbant apie miltus. Sumažėjus atsargų kiekiui, padidėjo ir kainos: saulėgrąžų aliejus per 20 dienų pabrango 4,69 proc., o miltai – 7,81 proc.

Prekybos centrų tinklai netrukus ėmėsi riboti tam tikrų produktų pardavimą ir savo fizinėse parduotuvėse, nustatydami vienam pirkėjui didžiausią leistiną kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus, miltų, cukraus pakuočių kiekį. Vyriausybė svarsto sprendimą, kuris įpareigos įmones deklaruoti įvairių kategorijų maisto produktų atsargas, kaip tai buvo padaryta su sveikatos priežiūros prekėmis pandemijos pradžioje. Daugiau apie tai skaitykite čia.

(LR ambasados Graikijos Respublikoje informacija).

JK svarsto ketvirtą kartą atidėti išsamias ES importo patikras, kurios turėjo prasidėti liepos 1 d., siekiant išvengti tiekimo grandinių katastrofos. Daugiau apie tai skaitykite čia.

(LR ambasados Jungtinėje Karalystėje informacija).

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, kyla maisto produktų ypač kviečių ir kitų pasėlių kainos. Omano valdžia raginama suteikti papildomų pagalbos priemonių vietos ūkininkams, kad šie galėtų padidinti maisto produkcijos kiekius ir taip sumažinti maisto produktų trūkumo grėsmę. Daugiau apie tai skaitykite čia.

(LR ambasados Jungtinėje Karalystėje informacija).